Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko kūrybinės edukacijos iš ciklo „Tvarumo keliais“–„Velykinės dirbtuvėlės“. Gamtos valdas užėmusi žiema, vieversio giesmės pabūgusi, pravirko varvekliais ir nuolankiai užleido vietą kažkur netoliese pasiklydusiam pavasariui, kuris baltais snieguolių žiedais ir nedrąsiai žaliuojančiais pumpurais nuklojo kelią tyliai atkeliaujančiai gražiausiai pavasario ir šeimos šventei–Šventoms Velykoms.
Didžiajai metų šventei būdinga simbolinė atributika–Velykų margučiai, zuikiai, vištelės, avinėliai–gausiau ar kukliau naudojama kiekvienų namų puošyboje, vaišių stalo dekoravime. Bundanti gamta dovanoja natūralaus grožio–saulės šilumos pažadintų pirmųjų žiedų, besiskleidžiančių ar visžalių augalų, todėl naudojama daug žalumos, kitų gamtoje randamų medžiagų. Prekybos centrai mirga nuo proginės atributikos gausos, bet mieliausi–savo rankomis pasigaminti daiktai, kurie džiugins ne vienerius metus, stiprins šventinę nuotaiką ar atliks širdžiai malonios dovanėlės vaidmenį. Tokiu būdu mažinsime vartojimą, antrarūšėms priemonėms suteiksime antrą šansą, stiprinsime harmoningą gamtos bei visuomenės tarpusavio santykį, o švenčių laukimą įprasminsime, prisidėdami prie tvarių idėjų įgyvendinimo.
Puikia nuotaika pasipuošusioms edukacijų dalyvėms, bibliotekos edukatorės demonstravo šventinių kompozicijų, rankdarbių, stalo serviravimo idėjas. Pravertė tušti kiaušinių dėklai, nukloti šienu ar samanomis, kuriuose nutūpė paukščiai iš audinio skiaučių ar siūlų likučių. O ant medžio ritinėlių ir medinių kavos ar ledų pagaliukų, lyg gyvi, jaukiai įsitaisė velykiniai zuikiai iš kartono, audinių skiaučių. Prireikė tik lašelio kūrybingumo, fantazijos, kruopštumo, kad darbščiosios dalyvės sukurtų margaspalvius sparnuotus pavasario pranašus, nebyliai nešančius žinią, apie šviesią Kristaus prisikėlimo bei viso kas gyva atbudimo šventę.
