2024 m. balandžio 29 d. Pabradės miesto bibliotekoje lankėsi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus edukatorė Irina Jarec. Renginio dalyviams – Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos 6A klasės moksleiviams bei juos atlydėjusiai dailės ir technologijų mokytojai Elvyrai Ceiko – kolegė iš Vilniaus surengė cianotipijos eksperimentą-edukaciją. Šios edukacijos tikslas – supažindinti dalyvius su analoginės fotografijos istorija, sukurti meniškas kompozicijas iš augalų, kurias moksleiviai pavers mėlynais „paveikslais“, patys atlikdami kiekvieną cianotipijos etapą.
Cianotipija (angliškai ji vadinama: cyanotype, blueprint arba sunprint) – viena seniausių pasaulyje fotografinio atvaizdo išgavimo technikų, atrasta dar XIX amžiuje. Jai nereikia fotoaparato. Dar kitaip ji yra vadinamas mėlynuoju arba saulės atspaudu. Vykstant procesui gaunamas įvairaus tamsumo mėlynas atspaudas (susidarantis pigmentas dar vadinamas Berlyno mėliu). Fotogramos (šviesūs objektų siluetai tamsiame fone) sukuriamos ant akvarelinio įjautrinto šviesai popieriaus, dėliojant piešinį iš gyvų ar džiovintų augalų, smulkių daiktų, medžiagų, šablonų.
Praėjus šimtmečiams, ši technika išlaikė patrauklumą ir neretai naudojama dėl jos paprastumo bei unikalumo. Užsiėmimo metu moksleiviai išmoko pagrindinius cianotipijos technikos žingsnius, trumpai susipažino su jos istorija ir panaudojimo galimybėmis. Šio užsiėmimo metu buvo susieta gamtos mokslų – fizikos, chemijos, biologijos – dalykai su menine kūrybine veikla. Labai pasisekė, kad diena pasitaikė labai saulėta ir šilta, kadangi proceso įgyvendinimui reikėjo pakankamo kiekio šviesos ir kiekvienas dalyvis neilgai trukus galėjo džiaugtis savo unikaliu cianotipijos būdu susikurtu mėlynu atviruku.
Tiek mokytojai Elvyrai, tiek moksleiviams buvo labai smagu, kad pagaminti nuostabaus grožio atviruką nereikia jokios ypatingos technikos ar prietaisų: tik trupučio chemijos, teptuko, vandens ir saulės. Šios edukacijos metu moksleiviai suprato mokslo ir meno sąsajas, nors iki tol atrodė, kad gamtos ir tikslieji mokslai su menais neturi nieko bendro. Cianotipijos procese jungiasi fotografijos ir tapybos procesai. Pradžioje teptuku užtepamas ultravioletiniam spektrui jautrus mišinys, vėliau jį išdžiovinus, iš pasirinktų elementų – džiovintų augalų, išdėliojamas piešinys. Augalų dėliojimas lavina kadravimo pojūtį, dalyviai mokosi suvokti augalų siluetus, komponuoti dėmes, linijas ir taškus.
Tik nuo moksleivių fantazijos bei kruopščiai atliktų užduočių priklausė, kokie bus jų darbo rezultatai. O jie ne tik nustebino, bet ir pranoko visus lūkesčius!
Dėkojame edukatorei Irinai Jarec už įdomias veiklas mūsų bibliotekoje!
