Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio–informacinio skyriaus komunikacijos specialistė Vaida Švalkienė yra iš tų bibliotekininkų, kurių veiklos įvairiapusiškumas stebina ir žavi. Vaida yra aktyvi projektinių veiklų dalyvė, taip pat savo krašto medijų ir informacinio raštingumo (MIRKT) ambasadorė, bibliotekoje vedanti edukacijas ir mokymus ir nuolat ieškanti naujų būdų, kaip informaciją pateikti patraukliai.
Spalio mėnesį Kauno apskrities viešojoje Ąžuolyno bibliotekoje susitiko MIRKT edukatoriai-andragogai iš įvairių Lietuvos viešųjų bibliotekų. Čia vyko MIRKT edukacijų idėjų mainų mugė – susitikimas, skirtas pristatyti bibliotekose kuriamas edukacijas, išbandyti kolegų sprendimus ir kartu ieškoti naujų būdų ugdyti gyventojų medijų ir informacinio raštingumo kompetencijas. Renginio metu edukacijos buvo įvertintos ir specialiomis nominacijomis – kolegės Vaidos Švalkienės sukurta edukacija „Informacinis alibi“ gavo „Smalsumo provokatorių“ nominaciją, o vėliau pelnė ir didžiausią renginio įvertinimą – „Didžiojo MIRKT“ nominaciją.
Spalio 24–31 dienomis Lietuvos viešosios bibliotekos jau penktą kartą kviečia dalyvauti Medijų ir informacinio raštingumo (MIRKT) savaitės veiklose. Tad šia proga ir pakalbinome Vaidą.
Šiandien bibliotekos atlieka vis svarbesnį vaidmenį ugdant gyventojų medijų ir informacinį raštingumą. Kaip manote, kodėl tai svarbu?
Gyvename laikais, kai informacijos turime daugiau nei bet kada anksčiau, tačiau ne visada mokame ją tinkamai atsirinkti ir įvertinti. Socialiniai tinklai, dirbtinis intelektas, melagingos naujienos, įvairios manipuliacijos – visa tai yra mūsų kasdienybės dalis. Todėl šiandien labai svarbu ne tik gebėti surasti informaciją, bet ir mokėti ją kritiškai vertinti, atskirti faktus nuo nuomonių, atpažinti dezinformaciją.
Manau, kad bibliotekos čia atlieka ypatingą vaidmenį. Jos yra atviros visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar turimų skaitmeninių įgūdžių. Biblioteka šiandien jau seniai nebėra vien vieta, kurioje skolinamos knygos. Tai erdvė, kurioje žmonės mokosi, diskutuoja, atranda ir ugdo kritinį mąstymą.
Man asmeniškai svarbu, kad žmogus, išėjęs iš bibliotekos mokymų, ne tik sužinotų kažką naujo, bet ir pradėtų dažniau savęs klausti: „Ar tikrai galiu šia informacija pasitikėti?“.
Todėl tikiu, kad bibliotekos, ugdydamos medijų ir informacinį raštingumą, prisideda prie sąmoningesnės, savarankiškesnės ir dezinformacijai atsparesnės visuomenės kūrimo.
Kokias medijų ir informacinio raštingumo (MIRKT) veiklas vykdote savo bibliotekoje?
Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje siekiu, kad medijų ir informacinio raštingumo veiklos būtų ne tik naudingos, bet ir įdomios, įtraukiančios, skatinančios smalsumą bei norą sužinoti daugiau. Juk apie rimtus dalykus nebūtinai turime kalbėti rimtai – kartais geriausiai mokomės žaisdami, diskutuodami ir patys atrasdami atsakymus.
Organizuoju gyventojų mokymus pagal medijų ir informacinio raštingumo programą, kurių metu ne tik suteikiu teorinių žinių, bet ir atliekame praktines užduotis, analizuojame kasdienes situacijas, diskutuojame, mokomės atskirti faktus nuo nuomonių ir kritiškai vertinti mus pasiekiančią informaciją. Taip pat teikiu ir individualias konsultacijas pavieniams vartotojams.
Šiais metais organizavau interaktyvias MIRKT „Cookie Truck“ edukacijas, vykusias Švenčionių rajono miestų švenčių metu.
Medijų ir informacinio raštingumo savaitės metu trečius metus iš eilės Švenčionių mieste organizuoju orientacinį žygį „Taigi viską žinau…“, kurio dalyviai, keliaudami po miestą ir atlikdami įvairias užduotis, tikrina savo žinias, lavina pastabumą, kritinį mąstymą, mokosi atpažinti klaidingą informaciją ir vertinti informacijos šaltinių patikimumą. Šios savaitės metu taip pat vedu mokymus, žaidžiame edukacinius stalo žaidimus ir pristatau aktualią literatūrą medijų ir informacinio raštingumo temomis.
Svarbu tai, kad mokymai nuolat vyksta ne tik Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, bet ir jos padaliniuose kaimiškosiose vietovėse. Siekiu, kad medijų ir informacinio raštingumo žinios būtų prieinamos kuo platesniam gyventojų ratui, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar gyvenamosios vietos.
Papasakokite apie Jūsų sukurtą MIRKT edukaciją „Informacinis alibi“ – apie ką ji?
„Informacinis alibi“ gimė iš noro apie medijų ir informacinį raštingumą kalbėti šiek tiek kitaip – ne per tradicinę paskaitą, o per žaidimą, kuriame netrūksta intrigos, netikėtumų ir galimybės pačiam tapti informacijos detektyvu.
Šiandien socialiniuose tinkluose informacija plinta žaibiškai. Kartais pakanka skambios antraštės, emocingos istorijos ar tariamo specialisto komentaro, ir mes jau linkę tuo patikėti. Todėl norėjosi sukurti edukaciją, kuri leistų dalyviams patiems patirti, kaip lengva būti suklaidintiems.
Tai maždaug valandos trukmės komandinis žaidimas, kuriame dalyviai tampa informacijos detektyvais ir tiria socialiniuose tinkluose plintančią žinutę apie tariamai pavojingą dantų pastą. Pirmiausia jie turi nuspręsti, ar patikėtų tokia informacija, remdamiesi vien pirmuoju įspūdžiu. Vėliau komandos gauna vokus su įvairiais „įkalčiais“ – gydytojo citata, mokslinio tyrimo santrauka, statistikos grafiku, straipsnių fragmentais, nuotraukomis ir vartotojų komentarais. Naudodamiesi „Pasitikėjimo svarstyklėmis“, dalyviai skirsto šiuos įrodymus į patikimus, neaiškius ir nepatikimus, diskutuoja bei pagrindžia savo pasirinkimus.
Išnagrinėjusios įkalčius, komandos dalyvauja „Informaciniame teisme“, kuriame turi nuspręsti, ar žinutė pagrįsta, nepatvirtinta, klaidina ar manipuliuoja. O tuomet laukia netikėtas posūkis – atskleidžiama, kad dalis informacijos yra išgalvota, sukurta naudojant dirbtinį intelektą arba pateikta be svarbaus konteksto. Taip dalyviai pamato, kad net įtikinamai atrodantys įrodymai ne visada yra patikimi.
Edukacijoje pristatau ir savo sukurtą praktinį įrankį „5K imunitetą“ – penkis klausimus: KAS? KADA? KONTEKSTAS? KUR ĮRODYMAI? KODĖL AŠ? Jie padeda kritiškiau vertinti kasdien sutinkamą informaciją.
Žaidimas pirmiausia skirtas 35–60 metų amžiaus žmonėms, tačiau gali būti pritaikytas ir kitoms auditorijoms. Man svarbiausia, kad dalyviai ne tik ieškotų teisingų atsakymų, bet ir mokytųsi abejoti, diskutuoti bei pagrįsti savo nuomonę.
Labiausiai norėčiau, kad dalyviai iš edukacijos išsineštų vieną paprastą, bet labai svarbią mintį, kuri kartu yra ir žaidimo šūkis: „Netikėk iš karto – patikrink.“
Kol kas žaidimą išbandžiau su keliais kolegomis, o MIRKT mokymų metu jo dar neteko panaudoti. Pirmieji kolegų atsiliepimai buvo tikrai geri – žaidimas sudomino, įtraukė, paskatino diskutuoti ir ieškoti atsakymų. Spalio 7 d. „Informacinis alibi“ taip pat buvo pristatytas Kauno Ąžuolyno bibliotekoje vykusioje MIRKT edukacijų mainų mugėje.
MIRKT edukacijų mainų mugėje, kuri vyko Ąžuolyno bibliotekoje Kaune, ir kurioje dalyvavo visų Lietuvos regionų bibliotekininkai, dirbantys medijų ir informacinio raštingumo srityje, jūsų edukacija gavo „Didžiojo MIRKT” nominaciją. Kaip jaučiatės?
Gaila, bet pačiai MIRKT edukacijų mainų mugėje dalyvauti neteko, nes tuo metu buvau išvykusi į darbinę stažuotę Nyderlanduose. Mano sukurtą edukaciją „Informacinis alibi“ pristatė kolegė, kuriai esu labai dėkinga.
Žinia apie „Didžiojo MIRKT“ nominaciją buvo labai maloni ir netikėta staigmena. Jaučiuosi nuoširdžiai pradžiuginta ir įvertinta. Kai kuri edukaciją, pirmiausia galvoji apie tai, kad ji būtų įdomi, naudinga ir įtraukianti dalyvius, todėl ypač smagu, kai tavo idėją pastebi ir įvertina kolegos iš kitų Lietuvos bibliotekų. Tai suteikia pasitikėjimo savo darbu ir motyvacijos kurti toliau.
Nors mugėje tiesiogiai nedalyvavau, kolegės pasidalinti įspūdžiai leido pajusti renginio atmosferą ir sužinoti apie kitų bibliotekininkų pristatytas idėjas. Smagu, kad tiek daug kūrybiškų ir išradingų kolegų yra mūsų bibliotekose. Mano nuomone, edukatoriams svarbu nuolat tobulėti, išbandyti naujas idėjas ir dalytis savo patirtimi su kolegomis. Bendradarbiaudami jie gali pasisemti įkvėpimo vieni iš kitų, atrasti naujų veiklų organizavimo būdų ir kartu kurti įdomesnes bei prasmingesnes edukacijas.